BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

lajskas jam…

 Labas,


 Rasau, nes taj paskutinis lajskas tau. Turbut jau nujauti apie ka as, bet neaubek wiskam uz akiu. Palauk ir neskubek gywenti. Wisu pirma noriu pasakyti, taip taj atsiswejkinimo lajskas. Kitaip neismanau zengti to zingsnio, kuris jau sanokaj yra ajskus, bet dar bandem apgaudinet sawe ir wiska twarkyt.. Tai va, pradesiu nuo to, kas man buvo grazu per wisa ta laika kai buvom kartu.


 Pameni, kai pirma karta susitikom, stowejom centre ir kalbejom? Buvai neblaivus, bet neswarbu…atsiswejkinant pabuciawaj mane kokius 5 kartus, bet nej karto y lupas..buwo isties miela ir intriguota. M, o ar pameni kaj kazkada sedejom silo stadike ir smagej juokemes, o weliau paskolinaj man sawo megstuka ir ejom ant supyniu? Ugu, buvo laaabai smagu. Aj dar pameni kaj pirkaj cinder siurprizus? eht…buvo smagus laikai…visos walandos, minutes ir sekundes buwo su tawimi nepamirstamos…Tiesiog buvo labai gera su tawimi. Ir aciu uz tai ko mane ismokej, isties mano gywenimas pasikejte.. Supratimas  y jjy trb nea, bet wistiek kazkiek kazkas pasikejte…Trb wienas is ryskiausiu dalyku tj drasa…jau kokia seniau buvau tylute pelyte, tu net neisiwaizduoji.. Dabar daznaj kad manes ne neuzciaupe. Nu zodziu aciukas labai..
 Pykomes mes seniau labai retaj..tixliau iswis nesipykom..bet paskutiniu metu kazkas per begu kelia skresai ir wiskas lyg apsiwertte aukstyn kojom…pykciai daresi nebepakeliai, ir pagalwok is ko jie? man wisa taj nesuprantama, bet tiesiog man wiskas atsibodo..Budamas mano metu zinau, kad mastej trb ta paty, o ir rimta draugyste bunant 14 ne man…Juk ir pats supranti, kad tau 17, man  14..blyn cia nemazas skirtumas, bet ne tame esme..tawo poziuris kitox…man nerejkia jokio sexo, jokiu lytiniu bendrawimu ir t.t. tiesiog pamastes rimtaj suprastum kad tai tikra tiesa..tu agi kitoje aplinkoje, as irgi ir wiskas yra tarp musu skirtinga…
 As dabar jau nujauciu kajp manes neapkenti ir panasiai…gal but jej suprastum mane, epyktum ir butu wiskas gerai…wien del to nesiryztu real tawe palikti…juk tada butu skaudu ir man ir tau…o ir asaros nieko nepades…rasydama pwz db newerkiu(tu werki?:/)…esu twirtai uztikrinta kad darau geraj tiek tau  tiek sau…Kada nors taj suprasi…juk nesiruosiu nej as teket nej dar ka…
 Tai va uzbajgdama wiska noriu pasakyti, kad buwaj pirmas wajkinas kury tajp stipriai mylejau…mylejau labai…neapsakomai labai! Ir ta mejle nebuwo simpatija, taj nebuwo melas ar kazkas pnz. taj buwo tikras jausmas…jausmas kury as diewinau…deja wiskas po biski blesta…myliu, bet ne tajp kajp anksciau…o is to nieko gero neisejs, ir pats taj zinaj…
 Rasyciau cia dar daug, bet nera prasmes tawes skaudinti…Gerai zinau kad tu mane pamirsi ir mano vietoj atsiras kita….Galbut tai paskutiniai mano zodziai nenoriu drumst ramybes tau daugiau…Laimingas buk!O juodos tylios naktys tau pasakys ko as nepasakiau!Na ir gerai del to as neliudesiu - vienisai sirdziai niekas NESVARBU!



                 Viso, kaciuk…viso… ir jej kada tau reiks pagalbos, visada istiesiu ranka…tik tu paprasyk…gal kada suprasi wiska ir busime gerais draugais…

Rodyk draugams

Tau, nors tu niekada to neperskaitysi. Nusivylusi.

Kodel mane vadini “Geriausia” drauge, jej to neparodai? Kodel mane iskeitei i kita ir to nepripazysti? Kodel meluoji ir negali tiesiog paaiskinti tiesos. As suprantu. Pykstu. Labai pykstu. Bet ne ant Jos, o ant taves! Tu man melavai…Istisaj melavai. O gal tikejaj, kad tai tiesa, bet nepastebejaj kaip viskas virto melu? Nekenciu. Tave pamacius norisi begti salin.O juk kazkada viskas buvo taip grazu. Bet tu niekada man nebuvai tokia nuosirdi, kaip dabar Jai. Skaitau jos rastus ir verkiu. Verkiu is pykcio, kad tu man to nesuteikei. Verkiu, kad niekada manes nepaguodei, kai man buvo sunku. Niekada man nepritarei. Sugebejai tik meluoti ir pavydeti. Man jau atsibodo tavo pasakos, man nereikia to! As ne koks nekalbantis medis, kad galetum man pasakoti viska, kas man neidomu. Bet as tau niekada to nepasakiau. O tu man? Visada rezdavai tiesa i akis. Slapcia as verkiau. Labai verkiau ir taves nekenciau. Kad tu zinotum kaip man suzeidei sirdele.Nors daug ko is taves ismokau, bet tai neprilygsta skausmui kuri dabar jauciu. Priesui nelinkeciau viso to kas dedasi manyje. Aciu draugams, kurie mane myli ir nemeluoja. Kurie nesielgia taip kaip tu. Prasau nebesiteisink! Noriu, kad viskas kas buvo susije su tavimi isnyktu. Pasiilgau visko kas buvo. Bet nebusiu tau antra drauge. Per daug gerai apie save galvoji!

Rodyk draugams

Net ir menkiausi angelai sugeba pravirkti.

“Viskas vel teka ta pacia, tik siektiek pagerinta srove. Susitikau su Juo ir negalejau istverti. Pravirkau. Minute ir vel asaros rieda ta pacia kryptimi. Viskas truko vos pusvalandi. Jis mane apkabino, vale asaras ir klausinejo “Kodel?”. Man buvo skaudu, nes niekada dar nebuvau tokia pasimetusi. Atsistojau ir apkabinau ji paskutini karta. Gyvenime neuzmirsiu to vakaro. Zengiau zingsni ir asaros kajp lietus eme riedeti skruostais. Dabar jau nieko nenorejau. Ejau ir nezinojau kur. Pasikukciodama vos sumaigiau telefono mygtukus ir nusiunciau sms draugei. Aciu tau. Verkiau nesustodama. Pamaciusi atejnancia mergyte su sypsena norejau begti pas ja, Apkabinau ir pradejau dar labiau verkti. Buvau paluzusi ir siek tiek pamisusi del visko kas nutiko.”


 


   …dabar cia tik skaudus prisiminimai. Jau ta pati vakara neistveriau ir parasiau jam sms “sorry, bet myliu”. Supratau ka darau. Norejau kuo greiciau viska grazinti I senas vezes. Man jo truko! Truko,  nors be jo istweriau wos puse dienos. Ta mintis neleido man nieko  daryti. Aciu Tau, kad grizai. Myliu labiau uz nieka kita! Stengiuosi istrinti ta ivyki sau is galvos, bet juk taip sunku…

Rodyk draugams

The most loneliest day of my life.

…Vakar palikau vaikina, be aiskios priezasties. Liudna. Skubejau namo, bet nenorejau pakeliui sutikti jo. Sedejau dar ilgai viena prie ezero ir masciau. Masciau ir verkiau. Buvo salta, buvo sunku ir bloga. Net neizivaizduoju, kaip jam susikau gyvenima. Bet ka man reikejo daryti? Apsimetineti ir buti su juo per priewarta? Galvojau, kad neisdrisiu. Jau tik susitikus su juo nebebuvo tos traukos, to jausmo, kai tiesiog alpdawau is dziaugsmo ji pamacius. As tik galvojau “kodel ji pakvieciau?”. Neplanuotas issiskyrimas tiesa sakant mane paveike ziaurei. Grizusi namo prisirijau nesveiko maisto ir isejau pavezioti broli, ko niekada gyvenime savo noru nedarydavau. Jis galvoja, kad palikau del kito, bet tai ne tiesa! Jau senei masciau apie si sprendima, bet galvojau viskas issispres. Vis del to jam pamelavau. Juk pries dvi dienas susitikau su savo senu vaikinu. Pernai jis mane iskaudino, dabar nori viska pradeti is naujo. Bet zinoma jam atsakiau neigiamai. Blemba, bet juk jis mane traukia! Vien ji pamacius susileidziu…Taciau jeigu vel visa istorija pasikartos? Vel liksiu iskaudinta ir nekesiu visu vaikinu. Nekenciu. Siandien turiu zut but pasikalbeti su vaikinu kuri vakar palikau. Zinau, kad jis mane labai myli ir brangina. Zinau, kad tas mano sprendimas buvo jam tarsi peilis i sirdi. Verkiu. Siandien su juo pasikalbesiu. Bet as zinau, kad gali buti, jog susitaikysim. Bet juk as to nenoriu. O ta sekunde turbut noresiu. O ka veliau daryti? Gaila man visu 5 menesiu praleistu kartu. Gaila buciniu, siltu prisilietimu, glamoniu, staigmenu ir visko visko. Liudna. Esu pasimetusi ir noriu prazuti.

Rodyk draugams